pabaisus

pabaisùs, -ì adj. (4) baisokas: Užėjo toks debesys pabaisùs su perkūnija Ob.

pabaisù n.: Dėlto tenai sėdėt pabaisu, žemyn kai lekia [lėktuvas] Ob. Ar ne pabaisù būt parnakt vienam? Sb.